Žemiau matote sąrašą raktinių žodžių, kurie analizuojami kaip sąvokos įvairiuose kontekstuose ir naudojami kaip atraminiai taškai paskaitose:

​Amžiaus tarpsnių ypatumai;
Aplinkos įtaka vaiko raidai;
Asmenybė;
Atsakomybė;
Auklėjimo tikslai;
Auklėjimo stilius;
Auklėjimo klaidos ir alternatyvos;
Autentika;
Autoritetas;
Autoritetų pasirinkimas;
Bausmės ir pasekmės;
Bejėgiškums (išmoktas);
Bendradarbiavimas;
Berniukų auklėjimas;
Branda;
Charakterio savybės
Egzistencijos prasmės;
Emocijų raiška;
Emocinis intelektas;
Individualumas;
Įsisąmoninimas;
Išskirtinumas;
Ištikimybė;
Karjera;
Klaidos;
Konfliktai;
Lytinis identitetas;
Lytiškumas;
Manipuliacijos;
Mėgdžiojimas;
Mergaičių auklėjimas;
Mokymosi mechanizmai ir išmokimas;
Moralė;
Mokyklos bendruomenės santykiai;
Moteriškumas;
 
Motyvacija (savimotyvacija);
Nesėkmės;
Norai, poreikiai ir įgeidžiai;
Nuostatos;
Paauglystė;
Pagarba suaugusiems;
Pareiga;
Pasitikėjimas savimi;
Pašaukimas.
Patyčios;
Pavyzdžio galia ir bejėgiškumas;
Pozityvioji tėvystė;
Požiūriai;
Prasmė;
Prieraišumas;
Ribos (asmeninės);
Sąmoningumas;
Santykiai su vaiku;
Savarankiškumas;
Savastis;
Savikontrolė, savireguliacija;
Savivertė;
Savivoka;
Savižudybės;
Sėkmė;
Smurtas įvairiausiomis formomis;
Socialiniai – emociniai įgūdžiai;
Socializacija;
Stresas;
Sunkumai auklėjime;
Šeima;
Vaidmenys gyvenime;
Vaiko psichikos galia ir silpnybės;
Vidiniai vaiko resursai;
Vyriškumas;

Čia pateikiu paskaitų temas su aprašymais. Jeigu Jūs norite, kad paskaitą skaityčiau Jūsų pageidaujamoje vietoje, kreipkitės!

Paskaitų ir seminarų temos (gali būti sukurta nauja tema pagal poreikį, arba iš esamos temos paimtos potemės, labiausiai atspindinčios konkrečias aktualijas):
 
„Auklėjimo provokacijos“ (bendra  tema apie vaikų auklėjimą, laukiančius sunkumus, su kuriais susiduria beveik visi suaugusieji, supantys vaikus. Apie raidą, vaiko vystymąsi ir tolygų pasirengimą gyvenimui, apie prieraišumą, vaiko patiriamus sunkumus ir adekvačią suaugusiojo pagalbą jam. Atsakymai apie darželį, socializaciją, mokyklą, bendraamžius, vaiko esminius poreikius, vaikystės įtaką jo ateičiai. Pavyzdžiai iš gyvenimo).
 
"Mokytojo (suaugusiojo) autoritetas" (autoritetą mes suvokiame kaip instrumentą, padedantį (verčiantį) vaikams paklusti mums. Iš tiesų jis reikalingas tam, kad žmonės sektų mūsų pėdomis ir gebėtų perimti visą patirtį ir išmintį, kuria mes pasiruošę dalintis. Svarbiausias tikslas – realizuotis kaip autoritetams savo vidinių psichinių resursų, o ne vaikų ar nuo mūsų priklausančių žmonių sąskaita. Ugdoma autoriteto kompetencija sumažina kitų priešiškumą, maištingumą, sustiprina suaugusiojo ir vaiko ryšį, saugią emocinę aplinką mokykloje ir namuose).
 
"Bausmės, drausminimas, ribojimas, kritika. Galime be jų" (pozityvioji tėvystė ir vertybinis auklėjimas, motyvuojant ne bausmės baime, o gero elgesio vertės supratimu. Saugių ribų vaikams apibrėžimas ir įgyvendinimas, grįžtamasis ryšys vertinant vaiko gyvenimą ir jo poveikis, realūs pavyzdžiai, jų analizė).
 
"Emocijų ir norų vadyba" (du bene svarbiausi komponentai, apibrėžiantys asmenybę ir nurodantys jos veiksmų motyvus bei pasaulėjautą, galimas reakcijas į aplinką ir žmones. Tinkamo ir netinkamo elgesio su norais ir emocijomis pasekmės).
 
"Pareigingas ir atsakingas vaikas - suaugusiųjų svajonė" (svarbūs šių sąvokų apibrėžimai, kurie įprastai būna nežinomi ir net sunkiai suformuluojami pačių suaugusiųjų... Ugdant pareigingumą, turime suvokti, iš kur kyla pareigos - iš vaidmenų. O atsakomybė pasireiškia klystant. Suaugusiųjų vaidmuo vaikams patiriant nesėkmes. Klaidų, netobulumo, pastangų bei motyvacijos, smalsumo ir valios sąveika tarpusavyje ir to rezultatai asmenybės charakteriui). 
 
“Vaikų pagarba  suaugusiems. Kada jau galime tikėtis?“ (pagarba iš meilės ar iš baimės; tikroji pagarba, kurios esame verti ir lozunginė pagarba – „suaugusiuosius gerbti privaloma“; kaip mes užsitarnaujame vaiko pagarbą? Ar suaugusiajam gyvybiškai svarbu, kad jį gerbtų vaikas? Pagarbos ir paklusnumo, klausymo ir įsiklausymo skirtumai, suaugusiojo nurodymų kaip alternatyvos vaiko pasirinkimui taktika – ribos ir atsakomybė, adekvatus taikymas amžiui ir brandai).
 
"Prieraišumas. Vaikams labiau reikia suaugusiųjų" (prieraišumo teorija, jo poveikis santykiams, patyčių reiškinys, savižudybių prevencijos aspektai, vertybių perėmimo iš autoritetų, tėvų, mokytojų, suaugusiųjų, gaujų vadeivų ir pan., mechanizmai).
 
"Paauglystės grimasos" (raidos etapai, paauglystės ypatumai, kaip iki jos ateinama, ką turime žinoti, bendraudami su vaikais šiame brandos etape, kartų teorija, Z kartos ypatumai).
 
"Žmogaus savastis. Unikalumo atpažinimas" (mes esame unikalūs ir nepakeičiami. Iš čia galime pasisemti neribotai jėgų ir gyvybingumo. Asmenybinio identiteto samprata, charakterio ypatumai, savirealizacijos, savęs suvokimo aspektai, savigarba, savivertė, gyvenimo prasmė ir motyvai, nerimo ir baimės šaltiniai, vaikystės patirčių vaidmuo, reakcijų į aplinką tipas, nuostatos ir gyvenimo "nuotaika").
 
 
„Žmogaus virsmas lytišku individu: lytiškumo sąvoka, raida, kliūtys bei pagalba“ (lytiškumo tema šiai dienai aktuali dėl didelio pasimetimo lyties identifikacijos klausimais bei atsakymų į juos trūkumo. Stebint bendrą suaugusiojo autoriteto vaiko atžvilgiu silpnėjimą, bei sumenkusią pirmojo įtaką vaikų vertybių suvokimui, būtina sustiprinti ir lytiškumo temos svarbą. Lytiškumo tema programoje atskleidžiama pateikiant tiek vertybinius, tiek elementarius praktinius aspektus, padedančius susiformuoti aiškią nuostatą temos atžvilgiu bei perduoti ją vaikams. Remiamasi psichologijos teorijomis, konsultacine praktika bei filosofiniu ir egzistenciniu požiūriu į žmogaus, kaip lytiško individo, būtį. Mokymo programa pagrįsta šio laikmečio jaunų žmonių (Z ir kt. kartos) psichologinio portreto analize.
 
„Vaikų galia (iš)gyventi“ (apie savarankiškumą, jo skatinimą kasdienybėje, dažnai pasikartojančias suaugusiųjų klaidas, vaikų gebėjimą mėgdžioti, kopijuoti elgesį, apie pavyzdžio galią ir bejėgiškumą, kiekvieno unikalų kelią, mokymosi gyventi pobūdį ir motyvaciją, entuziazmą ir gyvybingumą. Kaip vaikai renkasi autoritetus ir seka jais. Apie padrąsinimus, pagyrimus ir pergyrimus, įvertinimą, sėkmės ir nesėkmės santykio įtaką būsimai motyvacijai).
 
„Kaip padėti pažinti savo vaikus“ (Tėvų  savarankiškos pastangos pažinti vaikus bei pačios žinios šioje srityje yra menkos, todėl mokytojų kompetencija padėti tėvams suprasti savo vaikų elgesį, jų pasaulėjautą ir padėti suvokti savo ir savo vaikų skirtingą padėtį yra ypač aktuali. Mokytojai turi visas galimybes kvalifikuotai suteikti tėvams žinių, kaip didinti vaikų savivertę, padėti jiems tapti laimingais ir visaverčiais žmonėmis. Temos tikslas - supažindinti su vaikų skirtybėmis, galima jų tipažų klasifikacija, elgsenos motyvais bei suteikti žinių, kaip mokytojui ar kitam suaugusiam žmogui jaustis, reaguoti, elgtis skirtingose situacijose santykyje su vaikais).
 
"Vaikai ir aplinka. Mokyklos bendruomenės tarpusavio santykių ypatumai" (tema sukurta atskleisti vaikų mokymosi ypatumus, susijusius su žmogaus asmenybės konstrukcija, siekiant suprasti, kiek suaugę žmonės gali pakeisti vaiko nuostatas, suformuoti naujas. Atskleisti, kokiais lūkesčiais vadovaujamės šeimoje ir mokykloje, kokius keliame reikalavimus, kurie iš jų yra pertekliniai ir trukdo natūralų vaiko asmenybės brandos procesą.
Apie bendravimo ypatumus, mokytojo galias ir galimybes, atsakomybės ir pareigingumo pasiskirstymą, paveikumo ir pastangų ribas, bausmės ir pasekmės principą bei kitus motyvacinius skatinimo ir grasinimo instrumentus – paprastais terminais, su gyvenimiškais pavyzdžiais).
 
„Penki harmoningo auklėjimo principai“ (penki auklėjimo principai, kuriais galima remtis auklėjant vaikus namuose, mokykloje, neformalioje aplinkoje yra šie: vaikai yra skirtingi, jie gali suklysti, gali reikšti neigiamas emocijas, vaikai gali norėti daugiau ir gali sakyti „NE“. Kaip veikia šie penki punktai, kaip juos tinkamai interpretuoti ir gauti pozityvų bei naudingą vaikui rezultatą. Vaikams suteiksime galimybę atrasti vidinę motyvaciją elgtis tinkamai ir išvengsime nereikalingo jų priešinimosi ir gynybos, kai norėime perteikti išties naudingas jiems vertybes).
 
„Tėvystės virsmai ir provokacijos. Auklėjimo mitai, klaidos ir jų alternatyva“ (virš 50 auklėjimo kasdienybės alternatyvų. Ieškome ramybės ir susikalbėjimo santykiuose su vaikais, aptariame tėvystės reiškinį ir kaip jį suprantame. Formuojame principines nuostatas vaikų atžvilgiu, kokius uždavinius sau keliame auklėdami vaikus, kaip mes reaguojame į jų elgesį; ką sakome vaikams ir kaip. Kokio auklėjimo rezultato tikimės ir kodėl dažnai gauname visiškai kitokį. Kaip jaučiamės auklėdami vaikus ir kodėl pritrūkstame kantrybės).
 
Mokiniams ir jaunimui.
 
"Bendravimo ypatumai – simpatija, draugystė, įsimylėjimas", "Pagarba sau ir kitiems - kaip užsitarnauti reputaciją", "Būti kietu negąsdinant aplinkinių - pasitikėjimas savimi ir statusai", "Vyriškumo rengyba", "Patyčių anatomija", "Savojo unikalumo suvokimas", "Lytiškumas ir šeimos vizija".
 
Surašiau kelias temas, kurios yra aktualios bendravimo, žmonių tarpusavio sąveikos požiūriu. Jos man artimos ir svarbios. Specialistams ir šiaip visai bendruomenei verta susigaudyti tarpasmeninių santykių labirintuose - tai kaip sąlyga harmoningesniam bendravimui, o kartu su tuo ir auklėjimo, asmenybių auginimo rezultatui :)
 
Autorius Vaidas Arvasevičius